Automobilų remontas
Taip yra sudaroma technologija remontuojant automobilius vakarų Europoje:
Remonto gamybinis ir technologinis procesai
Remontas – tai kompleksas darbų (operacijų), kuriuos atlikus, objektas tampa tvarkingas arba darbingas, atkuriamas viso objekto arba jo sudėtinių dalių resursas. Resursas – tai suminis objekto išdirbis nuo naudojimo pradžios arba atnaujinimo po remonto iki jo perėjimo į ribinę būseną.
Remonto gamybinis procesas – darbuotojų ir gamybos priemonių veiksmų visuma remontuojant atitinkamos paskirties objektą. Į remonto gamybinį procesą įeina mašinų ardymas, montavimas, detalių atnaujinimas, produkcijos kokybės tikrinimas, transportavimas, laikymas, elektros energijos, suslėgto oro, vandens tiekimas ir kiti veiksmai.
Detalės remontas – reikiamos taisyklingos formos suteikimas nudilusiems paviršiams, jų fizinių bei mechaninių savybių atkūrimas, išlaikant techninių sąlygų reikalavimus. Būdingi detalių remonto pavyzdžiai – tai alkūninio veleno kakliukų šlifavimas, įvorių ištekinimas ir honingavimas, įvorių plėtimas iki remontinio matmens ir kt.
Detalės atnaujinimas – visiškas nominaliųjų matmenų ir fizinių bei mechaninių savybių atkūrimas, t.y. atnaujinami matmenys ir atkuriamas resursas iki naujos detalės lygio. Būdingi detalių atnaujinimo pavyzdžiai – tai įplydymas, galvanizavimas, apspaudimas, lazerinis miltelių privirinimas ir kt.
Remonto technologinis procesas – tai tik ta gamybinio proceso dalis, kuri skiriama detalių ar objektų formai ir savybėms keisti arba detalėms gaminti, pavyzdžiui, montavimo technologinis procesas yra detalių ir mazgų jungimas virimu su kitais. Detalių remonto technologinis procesas taip pat tėra remonto gamybinio proceso dalis, nes jis reiškia tik detalių savybių keitimą geometrinės , matmenų, paviršiaus ir kt.
Remonto tipai
Šiuolaikinėmis diagnostikos priemonėmis galima tiksliai nustatyti atskirų objekto mechanizmų ir agregatų techninę būklę, jų neardant, ir taip praktiškai pakankamai tiksliai nustatyti, ar pakanka profilaktinių darbų, ar reikia remonto. Reguliariai atliekant techninės priežiūros darbus pagal iš anksto parengtą planą, sudaromos palankiausios sąlygos objektams dirbti be sutrikimų ir laiku išvengti įvairių defektų, pašalinant arba sušvelninant jų atsiradimo priežaistis.
Technininis aptarnavimas – tai techninių priemonių ir darbų kompleksas įrenginio darbingumui ir tvarkingumui išlaikyti. Skirtingai nuo techninio aptarnavimo, remonto tikslas yra atkurti viso agregato ar detalės darbingumą, laiku pašalinant jau atsiradusius sutrikimus. Objekto patvarumas ir patikimumas labai priklauso nuo tinkamai suteikto techninio aptarnavimo ir remonto. Priklausomai nuo atliekamų darbų paskirties ir pobūdžio, remontas skirstomas į einamąjį, vidutinį (tik automobiliams) ir kapitalinį.
Eimamasis remontas skirtas sutrikimams ir gedimams pašalinti. Atliekant tik tos rūšies remontą, numatyta keisti: agregate – atskiras detales, kurios pasiekė susidevėjimo ribą (išskyrus bazines), sistemoje – atskirus mechanizmus ir agregatus. Einamojo remonto
objekto darbingumas. Jis suprantamas kaip profilaktinių priemonių taikymas avariniam išdilimui išvengti.
Kapitalinis remontas skirtas reglamentuotam objektų darbingumui atkurti. Kapitalinio remonto metu objektas visiškai išardomas, defektuojamas, lontuojamas, keičiamos detalės, o vėliau surenkamas, reguliuojamas ir išbandomas.
Išimties tvarka kai kuriems objektams (pvz., automobiliams) leidžiama Atlikti vidutinį remontą. Tai toks remontas, kai atliekamas vieno ar dviejų agregatų kapitalinis remontas, o visų kitų agregatų ir mazgų – einamasis.
Iki minėtų pagrindinių remonto tipų – einamojo ir kapitalinio, dar yra smulkus ir modernizavimo remontas. Atskirais atvejais objektas remonto metu gali buti modernizuojamas.Techninės priežiūros ir remonto sistemoje dar yra numatytos tokios priemonės: tarpremontinė techninė priežiūra – žiūrima, kaip laikomasi eksploatavimo taisyklių, laiku pašalinami smulkūs gedimai ir kt.; apžiūros – nustatoma techninė įrengimų būklė; smulkusis remontas – pakeičiamos susidėvėjusios detalės, sureguliuojami atskiri mechanizmai ir pan.
Remonto ciklo trukmė – tai laikotarpis tarp įrengimo eksploatacijos pradžios ir pirmo kapitalinio remonto arba tarp dviejų gretimų kapitalinių remontų. Remonto ciklo struktūra priklauso nuo įrengimo (objekto) klasifikacinės grupės, jo naujumo. Labai daug eksploatacijos išlaidų tenka einamajam remontui, kai keičiant susidėvėjusias detales, surinkimo vienetus ar agregatus, atkuriamas mašinos darbingumas. Optimalus einamasis remontas susijęs su technine diagnostika, rezervavimu (atsarginių dalių skaičiumi), remonto darbų organizavimu ir kt. Taip pat labai svarbu detales tinkamai keisti. Skiriamos kelios keitimo rūšys: individualus keitimas, kai keičiama sugedusi detalė; reglamentuotas, kai keičiama nustatytą laiką išdirbusi detalė; grupinis, kai surinkimo vienetas keičiamas sugedus bet kuriai detalei, ir mišrus. Reglamentuotas keitimas taikomas remontuojant labai atsakingus objektus, pavyzdžiui, malūnsparnius, lokomotyvus, laivus ir pan., nes jis užtikrina didžiausią patikimumą. Tačiau šiuo atveju panaudojamas ne visas resursas. Individualus keitimas leidžia panaudoti visą resursą, tačiau šiuo būdu reikėtų keisti tik lengvai prieinamas detales (padaugėja remontų). Taikant grupinį keitimą, panaudojamas ne visas detalių resursas, tačiau sumažėja remontų.
Norint pasirinkti tinkamą detalių keitimą, agregatai ir sistemos suskaidomi į surinkimo vienetus ir, lyginant įvairias keitimo rūšis, apskaičiuojamos lyginamosios išlaidos gedimams šalinti.
Remonto darbo organizavimas
Objektų arba mašinų remontą atlieka mechaninės remonto gamyklos, įmonės arba remonto cechai ar barai. Pagal specializavimo laipsnį skiriamos universalios ir specializuotos remonto įmonės. Remonto įmonėse taikomi universalus stacionarus ir srautinis remonto būdai. Universaliu stacionariu būdu mašinos ardomos ir renkamos toje pačioje darbo vietoje. Todėl daug detalių ir agregatų reikia gabenti į plovimo, defektavimo, remonto ir atnaujinimo vietas. Šis būdas taikytinas didelių matmenų galingosioms mašinoms remontuoti arba tada, kai remonto programa nedidelė.
Specializuotas yra agregatinis remonto organizavimo būdas, kai netvarkingi agregatai, mazgai keičiami suremontuotais arba į naujus. Skiriamas agregatinis kapitalinis remontas, kai mašinos resursas atnaujintas kapitališkai sutaisytais agregatais ir surinkimo vienetais, ir
Buvo atliktas einamasis remontas, kai keičiami atskiri surinkimo vienetai, o paskui kaikuriems iš jų atliktas kapitalinis arba einamasis remontas.
Agregatinis remontas efektyvus, nes jis trumpiau trunka, yra geresnės ir geriau panaudojami agregatų ir surinkimo vienetų resursai, mažesnis imlumas, remonto procesas ir įrengimai paprastesni, mažiau sunaudojama atsarginių dalių ir medžiagų ir pan. Visiškai įdiegti agregatinį remonto metodą trukdo nepakankama agregatų, surinkimo vienetų, kuriuos remontuoja specializuotos įmonės, nomenklatūra, skaičius ir kokybė. Turint pakankamai atsarginių dalių ir mazgų, agregatiniu metodu galima šalinti gedimus ir atlikti techninę priežiūrą. Agregatinis metodas leidžia 50-60% sutrumpinti remonto trukmę, pagerinti jo darbų kokybę ir sumažinti išlaidas.
Didesnei remonto darbų apimčiai, taikomas srautinis metodas. Tai universaliausias remonto organizavimo metodas. Visos remonto operacijos atliekamos tikslingai, ritmingai, nuolatinėse darbo vietose. Jų nuoseklumas priklauso nuo technologinio proceso. Šio metodo pagrindas – cechą ar barą jungianti srautinė linija (konvejeris), kuri produkciją nuo vienos operacijos vietos prie kitos perkelia greičiu, netrukdančiu remonto ritmą (taktą). Darbo vietos aprūpinamos specialiais įrengimais, darbo įrankiais. Srautinė linija juda tolygiai arba cikliškai. Pirmuoju atveju surinkimo medžiagos ar detales kabamieji konvejeriai perneša nuo vienos darbo vietos į kitą reguliuojamas objektų slinkimo greitis turi atitikti laiką, reikalingą technologinėms procesams atlikti. Antruoju atveju technologinės operacijos atliekamos linijai sustojus trukmė turi atitikti laiką, reikalingą operacijoms atlikti kiekvienoje darbo vietoj pagal remonto objektus srautinės linijos būna vienarūšės ir daugiarūsės. Jos dar skirstomos į kintamąsias ir grupines:kintamojoje srautinėje linijoje tam tikrą laiką taisomi vienos rūšies objektai, o paskui, perderinus įrengimus, taisomi kitos
Remonto objektai. Grupinės srautinės linijos iš anksto aprūpinamos nenuimamais
linijiniais, įtaisais ir įrankiais, leidžiančiais taisyti įvairius panašius objektus, neperderinant linijos
Srautinis remontas labai našus, geros kokybės. Šis metodas sparčiai diegiamas įvairiose remonto gamyklose.
Pagal remontavimo vietą skiriamas specializuotasis, vietinis ir gamyklinis remontas.
Specializuotasis remontas atliekamas gamyklose ir specializuotose dirbtuvėse. Čia didesnis darbo našumas, mažesnė savikaina, geresnė kokybė, racionaliau panaudojami įrengimai ir įrankiai.
Nesudėtingi objektai dažniausiai remontuojami ir techniškai prižiūrimi ten, kur jie eksploatuojami. Tada: mažiau lėšų reikia sugedusiai technikai transportuoti, kyla vartotojų kvalifikacija Kad darbo našumas būtų didesnis, įterpiamos specializuotos įrankių vietos, stiprinama remonto bazė.
Sudėtingus ir tikslius objektus remontuoja gaminančios gamyklos.